SUMANAUS KAIMO KONCEPCIJA

Lietuvos kaimas jau nebeatsiejamas nuo naujausių technologinių laimėjimų: ūkininkai laukuose dirba išmania, inovatyvia technika, gerėja infrastruktūra, elektroninių paslaugų prieinamumas, daugėja paslaugų viešame sektoriuje. Šie ir kiti pokyčiai didina gyvenimo kaimuose kokybę bei vis labiau čia vilioja persikelti miestiečius, jaunus žmones.

Sumanus kaimas – tai modernus, iniciatyvus, pažangus, orientuotas į pokyčius kaimas, gebantis pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, atviras naujovėms ir inovatyvioms technologijoms, galinčioms pagerinti gyvenimo kokybę. Sumaniesiems kaimams, kaip rodo tyrimo duomenys, būdingi geri gyventojų elektroninio raštingumo įgūdžiai, socialinių ir kitų paslaugų prieinamumas, novatoriški ir integruoti sprendimai aplinkosaugos klausimais, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimas, žiedinės ekonomikos principų taikymas žemės ūkio ir maisto atliekoms, verslo galimybių didinimas ir darbo vietų kūrimas, turizmui pritaikytas vietos kultūros paveldas bei kiti aspektai.

Pažangaus kaimo pagrindinis prioritetas yra įgalinti vietos bendruomenes ir tokiu būdu stiprinti vietos ekonomiką, plėtoti gamtos išteklius, skatinti pilietiškumą, verslumą, didinti gerovę, gerinti socialinį vystymąsi, skatinti turizmą ir teritorijos identiteto išsaugojimą.

Bendruomenės, kurios mokosi vystyti/pasinaudoti kaimo pranašumais ir populiarinti gyvenimo kaime vertybes ieško teritoriniu požiūriu išmintingų sprendimų, atitinkančių vietos gyventojų poreikius ir plėtros potencialą taip pat suformuoja savo išgyvenimo ilgalaikę strategiją, kuri remiasi mokslo ir technologijų naujovėmis, sujungia elementus, kurie dažnai laikomi atskirti:

• Ekonominiai ištekliai (pvz. integruoti žemės ir maisto ūkį, tradicinius amatus, turizmą).
• Aplinkosauginiai (pvz. produktų platinimas, jų pakavimas, pakartotinis jų naudojimas).
• Socialiniai (pvz. santykiai tarp gamintojų ir vartotojų, vietos bendruomenės). 

Vietos ekonomiką plėtojančiųjų tikslas: neplėsti pigių vietos produktų gamybos, o ieškoti kelių, kaip stiprinti vietinių produktų gaminimą ir vartojimą, sukuriant teigiamus ryšius tarp vartotojų ir ūkininkų, vartotojų ir amatininkų, remti tokiu būdu darnų kaimo vietovių vystymąsi. Vietoje „kiekybės žemiausia kaina“ pirmaeilę svarbą teikti maisto kokybei, vartotojų sveikatai, gyvulių gerovei, biologinei įvairovei, kaimo kraštovaizdžiui, aplinkos išteklių vertei, šeimos ūkiams, vietinių kultūrų bei kaimo tradicijų išsaugojimui.